Alfa karta: vadovėlius keičia edukaciniai konstruktoriai ir skaitmeninės užduotys
„Alfa kartos vaikai nesimokys, jeigu nematys prasmės“, – naująją kartą apibūdina VGTU inžinerijos licėjaus mokytoja Rūta Filončikienė. Nuo technologijų priklausomos, eksperimentuoti linkusios kartos vaikų, ką tik pripildžiusių pradines klases, mokymas – naujas iššūkis švietimo sistemai.
Kad išaugtų dar viena išsilavinusi karta, turės keistis ne tik šiuolaikinių vaikų poreikių neatitinkantys mokymo metodai, bet mokytojų bei tėvų požiūris į vaikų lavinimą. Šiuolaikinius alfa kartos mokymo medotus išbandę mokytojai dalijasi patarimais, kaip sukurti šiems vaikams patrauklią ir įtraukiančią mokymosi aplinką tiek mokykloje, tiek namuose.
Alfa kartą nuo jos pirmtakės Z kartos – dabartinių paauglių ir jaunuolių – skiria dešimt metų. Tai vaikai, gimę po 2010 m. Jau pastebima, kad vadovėlių alfa kartos mokymui nebeužteks. Kai kurie mokytojai pasitelkia interaktyvias kėdes – iMO kubus, edukacinius konstruktorius „LaQ“, išmaniąsias laboratorijas, skaitmenines užduotis ir kitas vaikus įtraukiančias priemones.
„Kad ir kaip būtų sunku, mokytojai turi keistis su kiekviena karta. Kartu turi keistis ir pamokos metodika, net dėstoma medžiaga – kad būtų įdomi, įtraukianti ir aktuali dabartiniam mokiniui. Vienas pagrindinių alfa kartos vaikų bruožų – jie nesimokys, jei nematys prasmės, o geriausiai įsimins tai, ką patys išbandys ir patirs“, – sako jau du dešimtmečius pradinukus ugdanti VGTU inžinerijos licėjaus mokytoja.
Ekrano vaikai
Alfa kartos vaikai – nenustygstantys vietoje, priklausomi nuo skaitmeninių technologijų, reikalaujantys kur kas daugiau pagarbos sau nei kitos kartos, bet kartu ir linkę eksperimentuoti, gebantys vienu metu daryti keletą darbų ir kaupti didelį kiekį informacijos. Tai visiškai technologiškai raštinga karta.
„Mes užaugome lakstydami kieme su draugais. Dabartiniams vaikams įdomiau laiką leisti naršant interneto platybėse. Jie net bendrauja siųsdami SMS žinutes ar per socialinius tinklus. Galėčiau juos pavadinti ekrano vaikais. Todėl ir informaciją pamokos metu jiems lengviau priimti jau ne iš mokytojo lūpų, o stebint ekraną – klasėje ar planšetinio kompiuterio ekrane“, – pastebi mokytoja R. Filončikienė.
Technologijos ir greitas tempas formuoja ir šios kartos rašymo bei kalbėjimo įgūdžius. Alfa kartos vaikams sekasi sunkiau rašyti taisyklingai, jų kalba skurdesnė, mažiau vaizdinga ir taisyklinga – į rankas jie dažniau paima telefoną ar planšetę, o ne knygą.
Alfa kartos pradinukus ugdanti „Drevinuko“ mokyklos-darželio mokytoja metodininkė Danutė Pankienė pabrėžia, kad šių vaikų mąstymas jau kitoks nei Z kartos vaikų. „Jie nori eksperimentuoti, išradinėti, mokytis ir suprasti dėstomą dalyką per patyrimą“, – sako ji.
Vien vadovėlių neužteks
Darželių tinklo „Taškius“ ugdymo vadovė Ligita Neverauskienė pabrėžia, kad, siekdami sudominti vaikus ir įtraukti juos į mokymosi procesą, tėvai ir mokytojai turės pasitelkti kūrybiškumą ir išradingumą.
„Dažnai dabar kalbama apie inovatyvią mokyklą, inovatyvius ugdymosi metodus ir pan. O kas tai yra? Pirmiausiai tai yra mokytojo supratimas, kad šiuolaikiniams vaikams reikia kitokio mokymo. Pamokas paįvairinę priemonėmis, leidžiančiomis pavaizduoti ir praktiškai pamatyti teorinius dalykus, paskatinsime vaikus domėtis dėstomu dalyku ir už mokyklos ribų, ieškoti realių pavyzdžių savo aplinkoje,“ – sako L. Neverauskienė.
„Išmaniuosius robotus“, „Peles išdykėles“, edukacinius konstruktorius „LaQ“ ir kitas šiuolaikines priemones pradinukų mokymui išbandžiusi D. Pankienė pastebėjo, kad vaikai rodo didesnį susidomėjimą dėstomu dalyku, noriau įsitraukia į pamoką, geriau supranta ir atlieka užduotis bei įsimena informaciją.
„Kai vaikai mokosi žaisdami, jie kur kas greičiau išmoksta. Pavyzdžiui, šiais mokslo metais į pamokas įtraukiau konstravimą su edukaciniu konstruktoriumi „LaQ“. Pastebėjau, kad mokiniai kur kas geriau sutelkia dėmesį, pamoka jiems tampa įdomesnė, o kurdami figūras, apie kurias kalbame per pamokas, kur kas greičiau jas perpranta ir išmoksta“, – patirtimi dalijasi „Drevinuko“ pradinių klasių mokytoja.
„Su alfa kartos atėjimu edukaciniai žaislai persikelia iš namų aplinkos į ugdymo įstaigas ir tampa papildoma mokymosi priemone. Pavyzdžiui, konstruojant su japoniškais konstruktoriais „LaQ“, lavinami abu smegenų pusrutuliai, ugdomas vaiko matematinis, loginis ir erdvinis mąstymas, kūrybiškumas. Tokie žaislai, pasitelkus mokytojo išradingumą, gali padėti vaikams paprastai paaiškinti, pamatyti, paliesti ir patiems sukonstruoti sunkiau suprantamus dalykus“, – prideda japoniškais edukaciniais žaislais prekiaujančios įmonės „Japoko“ vadovė Metodija Vidūnaitė.
Idėjos tėvams, kaip mokyti alfa kartą
Alfa karta nuo gimimo yra lydima išmaniųjų technologijų, tad natūralu, kad kai kurie tėvai nori jas riboti. Tačiau ar reikia stengtis alfa kartą atitraukti nuo technologijų?
VGTU inžinerijos licėjaus pedagogė siūlo technologijų nebijoti, o su jomis susigyventi. Yra išleista daugybė įvairių programėlių, tarp jų – ir lietuvių kalba, kurios gali padėti vaikui išmokti kūno dalių ar drabužių pavadinimus, sąvokas „ant, už, prieš, šalia“ ir pan. Tėvams tik patariama protingai paskirstyti laiką, kiek vaikas praleidžia mokydamasis technologijų pagalba. Atsisėdę prie kompiuterio vaikai linkę prarasti laiko pojūtį.
TURITE KLAUSIMŲ?
Susisiekite su mumis, mielai Jums atsakysime ir patarsime:
– skambinti darbo dienomis tel. +370 659 31 477 nuo 09:00 iki 17:00 val. arba
– rašyti el. paštu info@japoko.com bet kuriuo metu, ir mes pasistengsime kuo greičiau Jums atsakyti.
© 2024 MB „Creator Japonicus“. Be MB „Creator Japonicus“ sutikimo draudžiama kopijuoti ir platinti svetainėje esančią informaciją.
