STEAM ugdymo metodikos praktikė Gerda pataria. Konstravimo nauda alfa kartos vaikams.

Kuo išskirtinė alfa karta ir kokį vaidmenį šių vaikų sėkmingam augimui atlieka konstravimas? Kviečiame skaityti Gerdos, „Namų darželio” bei „Noriu ugdyti” projektų įkūrėjos įžvalgas. 

Vaikų ugdymu susidomėjau bene nuo tos pačios minutės, kai sužinojau, kad laukiuosi. Tuo metu rašiau žurnalistikos magistro darbą apie kokybišką vaikų ir suaugusių hiperaktyvumo sutrikimo iškomunikavimą viešojoje erdvėje ir dirbau psichologijos žurnale, rašiau apie naujausius smegenų tyrimus. Kai sužinojau, kad laukiuosi, gana greitai mano straipsnių temos nubangavo į vaikų ugdymą, visapusišką vaiko proto lavinimą. Ši aistra lydėjo ir besilaukiant antrojo vaiko, kuomet įsidarbinau didžiausiame ir inovatyviausiame Baltijos šalyse ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinkle. Kiek vėliau, karantinas padiktavo inicijuoti projektus #namųdarželis ir #noriuugdyti, kuriuos socialinėje erdvėje vystau iki dabar, ir kuriuose verda gyvenimas ne tik STEM, bet ir STEAM ritmu. 

Iš patirties galiu drąsiai sakyti, kad šiandieniniai alfa kartos vaikai (gimę po 2010 m.) yra nekantrūs, trumpiau išlaiko dėmesį ir vienu metu gali domėtis labai daug kuo. Todėl į jų ugdymą taip svarbu įtraukti tiek gamtos mokslus, technologijas, inžineriją ir matematiką (STEM), tiek ir menus (STEAM). Tokiu būdu, per vieną sritį, jie gali išmokti kitos. Pavyzdžiui, vaikštinėdami lauke ir tyrinėdami augalus, vaikai mielai juos skaičiuos, o iš skirtingų lapų sudėliota seka, kurią reikia pratęsti – bus be galo smagus žaidimas visiems. Alfa kartos vaikai yra prasmės ieškotojai, tyrinėtojai, bandytojai. Jie mokysis, jei matys to prasmę, kurs ir atras savo veiklos varikliuką, jei jiems bus leidžiama laisvai tyrinėji, suklysti, ir bandyti iš naujo. 

Pastebėjau, kad kai su vaikais užsiimame tokia veikla, kuri apima keletą skirtingų kompetencijų – visi spirgame iš džiaugsmo. O jei dar leidžiu patiems kurti ir drąsiai eksperimentuoti – laime prisipildo namai!

Konstravimas – viena iš “stebuklingų” veiklų vaikams

“Jeigu leisi mums pasistatyti, iš ko mes norim, savo namus su kambariais, tai žinok, mes nenorėsim filmukų niekada”,- neperseniausiai už save ir už jaunesnį brolį Jokūbą (4 m.) pareiškė mano pirmagimė Barbora (7 m.). Taip, po tokių “statybų”, namai nebus kaip iš „Pinterest” nuotraukos, reikės paplušėti tvarkantis ir vaikus raginant tvarkytis, bet verta visu 100%. 

Amerikiečių mokslininkas F. Wardle (University of Kansas) pastebėjo, kad konstravimas, tai užsiėmimas, kurio vaikas imasi natūraliai. Kitos žaidimo formos dažniausiai kažkuo įpareigoja ar per daug stimuliuoja, o konstravimas išlaisvina ir yra, anot jo, geriausias įmanomas vaiko pasiruošimas ateities pasiekimams.  

Kitas tyrimas, atliktas Kenneth H. Rubin ir jo komandos (University of  Maryland), atskleidė, kad net 50 % dažniau priešmokyklinio amžiaus vaikai renkasi konstravimą, kai jiems leidžiama pasirinkti bet kokį laisvą žaidimą. Neribotos kūrybos galimybės, smalsumo patenkinimas išbandant įvairias medžiagas ir jų savybes, vaizduotės perkėlimas į realybę, pasaulio tyrinėjimas per savo patirtį ir didžiulis pasididžiavimas savimi, sukuriant objektus iš kartais visai tarpusavyje nesusijusių dalių yra tai, kas vaikams taip kaitina kraują. 

Lavinimas 360 laipsnių kampu 

Konstravimo nauda tikrai neapsiriboja vien kūrybiškumo ar vaizduotės ugdymu. O pats konstravimas nėra vien smagus žaidimas. Tai galingas vaiko smegenų vystymąsi skatinantis įrankis! Moksliniai tyrimai įrodė, kad konstruojant aktyvinami abu smegenų pusrutuliai: tiek dešinysis, darantis įtaką kūrybiškumui, intuicijai, erdviniam mąstymui, tiek kairysis, atsakingas už logiškus sprendimus, matematiką, rišlią kalbą, planavimą. Taigi žaidimas konstruojant tiesiogiai lavina tokius sėkmingam žmogui būtinus įgūdžius:“

• Dėmesio sutelkimą. “Pirmasis ir pats svarbiausias gebėjimas, kurį turi įgyti vaikas, tai koncentracija. Susikaupęs vaikas yra pats laimingiausias”,- Maria Montessori. Tikriausiai visiems mums puikiai pažįstamas tas nuostabus pasinėrimo į veiklą jausmas. Tik šiandieninai vaikai gauna tiek skirtingos stimuliacijos, kad susitelkti ne visada lengva. Konstruktoriai šiuo atveju puikūs pagalbininkai. Norėdamas iš dalių sudėlioti vientisą kūrinį, realizuoti savo idėją, vaikas turi sutelkti dėmesį gan ilgam.

• Erdvinį pasaulio suvokimą. Konstruodamas vaikas tyrinėja formas, medžiagas, kaip kas ir su kuo susijungia, o kas netinka. Išbando skirtingų dalių savybes (kas sunkesnis, kas lengvesnis, kodėl kaladėlių bokštas nukrenta, iš kokių dalių galima pagaminti stogą ir pan.). Tai leidžia labiau suvokti ir patį save, savo kūną, aplinką, priežasties ir pasekmės ryšį. 

• Smulkiąją motoriką. Jungdamas dalis, vaikas aktyviai dirba rankomis ir akimis, kas lavina rankos-akies koordinaciją. Šis gebėjimas prisideda prie spartaus vaiko smegenų vystymosi, nes atveria kelius kalbėjimui, rašymui, piešimui, savarankiškumui, stiprina pasitikėjimą savimi. 

• Loginį ir matematinį mąstymą. Kiek ir kokių detalių prireiks norint pagaminti šuniuką, o iš ko galima sukonstruoti automobilį, kaip sukurti dvimatį pastatą, o kaip trimatį. Kaip išlaikyti statinio balansą, o kaip sukurti simetriškus pilies bokštus. Konstruodamas vaikas intensyviai lavina logikos raumenį, kas labai praverčia mokykloje. 

• Kūrybiškumą. Laisvas konstravimas moko mąstyti “už dėžutės ribų”, sukurti kažką išskirtinio, įdarbinti vaizduotę. Juk iš tų pačių dalių galima pastatyti daug skirtingų dalykų. Pasigaminus namą, baldus, žmones, su draugais vaikas gali žaisti vaidmenų žaidimus, o kitą dieną viską išardyti ir susikurti pieštukinę. 

• Bendradarbiavimą. Konstruoti kartu su draugais ar šeima, yra ne tik be galo smagu, bet tai moko itin šiuolaikiniam vaikui svarbių socioemocinių įgudžių. Detalėmis ir darbais reikia pasidalinti, savo idėjas gebėti iškomunikuoti kitiems, kantriai išklausyti kitų pasiūlymų. O besišnekučiuojant, kiek vienas iš kito galima išmokti!

Mano eureka: japoniškas konstravimas 

Gan ilgą laiką žodis “konstruktorius” man turėjo tik vieną sinonimą – „Lego”. Barbora, dar neturėdama metukų, statė namus žaislams iš stambių kaladėlių, vėliau (jau pagal instrukcijas) – rūmus iš smulkių kaladėlių. Ji kuria, konstruoja ir dabar. Iš senų rubų pasigamina sau Helovyno kostiumą, beveik visas kartonines dėžes paverčia kažkuo “naudingu”, o per Naujus Metus degam jos pagamintus fejerverkus iš degtukų! Tuo tarpu Jokūbas iš darželio kurį laiką vis parsinešdavo po kelias japoniško konstruktoriaus „LaQ” detales, nes labai norėdavo parodyti, kaip jis sakydavo, “tokį įdomų, nematytą žaidimą”. Tada supratau, kad „Lego” mums nebepakanka ir mūsų namuose apsigyveno konstruktorius LaQ. 

Šis japoniškas konstruktorius gimė įkvėptas pakartotinio naudojimo kultūros ir tradicinės japonų architektūros. Tik 7 skirtingų rūšių detalės, o konstravimo galimybės nesuskaičiuojamos. Taip, kaip ir iš vieno nebedėvimo kimono japonai pasiūva keletą mažesnių drabužių, o vėliau, ir iš pastarųjų pagamina tai, ko tuo metu reikia. Senieji Japonijos mediniai namai buvo statomi be vinių, tiesiog protingai jungiant rąstus vieną su kitu. Toks jungimo būdas įkvėpė ir japoniško konstruktoriaus „LaQ” kūrėją.  

Išmanus minimalizmas žavi, kaip ir be galo malonus detalių jungimas. Jas teisingai sujungus, išgirsti “spragt”, o išardžius – “klikt”. Pastebėjau, kad toks, atrodo, menkas privalumas tiesiog traukia konstruoti ir padeda ilgiau išlaikyti vaikų dėmesį. 

Įdomu ir tai, kad su „LaQ” galima išgauti sferinius statinius, nes detalės plokščios ir lankstosi. Su „Lego” kaladėlėmis tas niekaip nepavyktų. Pačiame konstruktoriaus pavadinime Q raidė ir reiškia sferą (jap. kyuu).

Nors daugelis „LaQ” rinkinių skirti nuo 5 m., drąsiai rekomenduočiau ir jaunesniems. Jokūbas vos sulaukęs trejų, su auklėtojų pagalba darželyje jau konstruodavo. Dabar, kai jam ketveri, detales jau lengvai jungia pats, o jei nori pastatyti kažką pagal instrukciją, žaidžiame kartu. 

Barbora naują statybos techniką perprato staigiai! Išbėrus detales ir atsivertus instrukcijas, jau po kokio pusvalandžio savo sukonstruotame pramogų parke žaidė su dar ką tik smulkiomis detalėmis buvusiais miško žvėreliais. 

Išrinkti žaislą alfa kartos vaikui gali būti misija iš sunkesnių. Ypač jei norime, kad jis atitrauktų vaiką nuo ekranų, skatintų žaisti vieną, arba su visa šeima, kad greitai nenusibostų, kad turėtų potencialo augti su vaiku, kad nebūtų žvėriškai brangus, būtų kokybiškas ir dar, kad tiktų vežiotis į keliones. Aš, kaip pedagogė ir STEAM ugdymo metodikos praktikė, dar pridėčiau – kad kuo visapusiškiau lavintų. Reikalavimai nemenki. Džiugi žinia ta, kad konstruktorius LaQ atitinka juos visus! Rinkdamiesi iš daugybės skirtingų teminių rinkinių, konstruktoriumi sudominsime tiek lėles mėgstantį vaiką, tiek robotus, dinozaurus ar automobilius dievinantį konstruotoją. O mes galėsime būti ramūs, suteikdami savo vaikui galimybę per žaidimą lavinti  šiuolaikiniam žmogui reikalingiausias kompetencijas.

STEAM ugdymo metodikos praktikė ir „Namų darželio” bei „Noriu ugdyti” projektų įkūrėja Gerda Liesienė savo patirtimi dalinasi Instagram paskyroje @gerdalies. Kviečiame pasekti ir įsikvėpti atradimais alsuojančiam laikui su savo vaikais!

Straipsnio foto: Gerda Liesienė Gerda Photography

Jei jus sudomino japoniškas konstruktorius LaQ, daugiau apie jį skaitykite čia.

© 2024 MB „Creator Japonicus“. Be MB „Creator Japonicus“ sutikimo draudžiama kopijuoti ir platinti svetainėje esančią informaciją.