„LaQ“ istorija: japoniški įkvėpimo šaltiniai


„LAQ“ IDĖJOS GIMIMAS

„LaQ“ istorija prasidėjo Naros prefektūroje, Japonijoje. Čia prieš 26 metus konstruktorių sukūrė ponas Hirošis Kičidžio (Hiroshi Kichijo). Pasakojama, kad Kičidžio giminė Naroje gyveno daugiau nei 400 metų. 200 metų senumo rezidencija, kurioje šiandien gyvena Kičidžio šeima, buvo pastatyta per 15 metų pagal aukščiausias XIX a. pr. architektūrines technologijas. Ji yra įregistruota kaip istorinis Oyodo regiono Naroje paveldas. Taigi, augantį Hirošį lydėjo nuo seno Naroje gyvenusios šeimos istorija ir gimtųjų namų aplinka, kurią matydamas kiekvieną dieną jis galėjo susipažinti su japonų medinės architektūros tradicijomis. Šie tradiciniai architektūros elementai ir japonų tradicinė filosofija vėliau įkvėpė Hirošio išradimus.

Jausdama pareigą gimtajam miestui, garsioji šeima didžiąją dalį savo turto paskyrė Oyodo miesto ir regiono modernizacijai. Jaunasis Hirošis užaugo kūrybingu ir gabiu žmogumi, siekiančiu sukurti išradimą, kuris atgaivintų šeimos verslą ir atkurtų turtus. Sukurti kažką visiškai unikalaus, naudingo ir įdomaus, nustebinti žmones inovatyviomis idėjomis – tokia buvo Hirošio filosofija.

ĮKVĖPTAS JAPONIJOS

Inovatyvusis „LaQ“ konstruktorius nebūtų išrastas, jei ne keli įkvėpimo šaltiniai, slypintys japonų kultūroje: pakartotinio daiktų naudojimo tradicijos, vaikystėje Hirošio matyta senovinė japoniška architektūra, pora žaidimo kauliukų ir dubenėlis japoniškų udon makaronų.

PAKARTOTINIS DAIKTŲ PANAUDOJIMAS

„LaQ“ sukurtas remiantis japonų filosofija, skatinančia vertingas medžiagas panaudoti pakartotinai, o ne išmesti. Toks mąstymas ryškus tradicinėje Edo periodo kultūroje: pavyzdžiui, tradicinis drabužis kimono būdavo persiuvamas daugybę kartų ir pritaikomas naujoms reikmėms.

JAPONIŠKA ARCHITEKTŪRA

Senovės Japonijoje mediniai namai statyti nenaudojant vinių, o tvirtai sujungiant medines kolonas ir stumdomas duris.  Toks meistriškas statybos būdas – tai tikras įgudusio architekto meno kūrinys. Daugybė architektūros žinovų sutinka, kad senoji japoniška architektūra atskleidžia aukščiausią medinės statybos meistriškumą, aiškiausiai matomą senosiose Japonijos šventyklose, pvz., Horyu-dži – seniausiame mediniame pastate pasaulyje.

Taigi, japoniška medinė architektūra yra pagrįsta kampiniu stumdomų durų ir kolonų jungimu. Vakarų architektūroje, priešingai, pastatai statomi mūrijant plytas ir sutvirtinant jas skiediniu.

PORA ŽAIDIMO KAULIUKŲ

Ar yra kaladėlė, kuri galėtų jungtis su kitomis įvairiais kampais ir plokštumomis tarsi kauliukas, kurio kiekviena siena turi skirtingą akučių skaičių? Kaip sukurti detalę, kuri būtų pritaikoma įvairioms formoms kurti? Ar įmanoma iš kaladėlių sukonstruoti sferą? – tokius klausimus sau kėlė Hirošis.

DUBENĖLIS UDON MAKARONŲ

Paskutinis įkvėpimo šaltinis susijęs su „LaQ“ išradėjo meile japoniškiems udon makaronams. Šie makaronai yra platūs ir plokšti, todėl valgomi lankstosi ir vingiuoja. Tai pastebėjus kilo idėja, kad plokščios detalės galėtų būti daug lankstesnės ir patogesnės naudoti nei kaladėlės.

VISKĄ SUJUNGUS…

Įkvėptas visų šių unikalių japonų kultūros aspektų, 1993 m. Hirošis sukūrė originalų konstruktorių ir pavadino jį „LaQ“. „Q“ raidė „LaQ“ pavadinime – iš japoniško žodžio „kyuu“, reiškiančio sferą. Tokį pavadinimą išradėjas pasirinko norėdamas pabrėžti ypatingą „LaQ“ savybę: konstruktorius teikia galymybę kurti rutuliškas, sferos formos erdvines figūras, kurių neįmanoma sukonstruoti iš paprastų kaladėlių.

Akivaizdu, kad „LaQ“ išradimas – tai nepaprasta istorija, kurioje persipina daug japoniškų įkvėpimo šaltinių, smalsumas ir vaizduotė.


„LaQ“ katalogas RINKTIS „LAQ“

Dalintis: